Praėjusią savaitę pasitaikė proga iš arčiau pažvelgti į ES reguliavimą, reglamentuojantį informacijos pateikimą investuotojams. Nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojusios taisyklės įpareigoja visus supakuotų investicinių produktų tiekėjus paruošti standartizuotą trumpą dokumentą (PID), kuris neprofesionaliems investuotojams suprantama kalba pademonstruotų produkto tikėtiną grąžą, riziką ir kaštus. Idėja gera, bet „velnias slypi detalėse“.
Teko pačiam pasigilinti į rizikos scenarijų skaičiavimo taisykles. Problema ta, kad visi skaičiavimai remiasi pastarųjų 5 metų istoriniais grąžos duomenimis, kurie daugelyje rinkų pasižymėjo gana mažu kintamumu. Todėl yra nemažas pavojus, kad kai kurių rizikingų produktų apskaičiuoti rizikos rodikliai šiuo metu atrodys daug geresni nei yra iš tikrųjų.
Finansų rinkų kapinės yra nusėtos antkapiais, ant kurių užrašyta „jis per daug pasikliovė formule“. Pradedant Nobelio laureatų valdytu LTCM fondu ir baigiant aibe fondų, investavusių būsto paskolų rinkose 2006-aisiais. Ar tik Europos priežiūros institucijos vėl nelipa ant to paties grėblio?
Reguliatoriai jau išgirdo kritiką ir ruošia pakeitimus. Tiesa, panašu, kad pataisos nepakeis pačių skaičiavimų. Galbūt šalia tiesiog atsiras užrašas dideliu šriftu: ŠIE SKAIČIAVIMAI REMIASI PASTARŲJŲ METŲ ISTORIJA. JŪSŲ NUOSTOLIAI GALI BŪTI DIDESNI NEI NURODYTA.