Dar prieš Kalėdas kolega iš Invaldos Turto Valdymo Vitalijus Šostak (dėkui!) pasidalino nuoroda į įdomų Martin S. Fridson pranešimą, kuriame kritikuojamas valstybės kišimasis į finansų rinkas: skolintų akcijų pardavimo (short sell) ribojimai, indėlių draudimas, valstybinė socialinio draudimo (pensijų) sistema. Pagrindiniai tokios kritikos argumentai:
- Skolintų akcijų pardavimas dažnai vaizduojamas kaip “piktavališkas” veiksmas. Tačiau akcijų pirkimas skolon nelaikomas tokiu “nuodėmingu”, nors yra lygiai toks pat spekuliatyvus. Skolintų akcijų pardavėjai atlieka svarbų vaidmenį – jie tarsi rinkos “sanitarai”, identifikuoja silpnas bendroves ir palaiko efektyvaus kapitalo paskirstymo procesą. Vis dėlto, akcijų pardavimas jų ne tik neturint, bet ir neketinant pasiskolinti (naked shorts), turėtų būti draudžiamas.
- Indėlių draudimo sistema yra ydinga, nes nuima rinkos dalyvių atsakomybę dėl savo sprendimų – indėlininkams nebereikia sukti galvos dėl banko patikimumo. Dar XIX a. buvo sugalvota geresnė sistema – bankai savanoriškai garantuodavo vieni už kitus, tuo pačiu įsipareigodami atskleisti duomenis ir vieni kitus prižiūrėdami.
- Valstybinė pensijų sistema neefektyvi ir neteisinga, nes neskatina žmonių pačių taupyti senatvei, o tik perskirsto pajamas iš dirbančiųjų pensininkams. Demografinės tendencijos lemia, kad šie pažadai vargu ar bus įgyvendinti.
Be šių pagrindinių idėjų, atskleidžiamas kitų valstybės intervencijų ydingumas: būsto įsigijimo skatinimas, stadionų statybų rėmimas, etanolio subsidijos. Su kai kuo galima nesutikti, bet idėjos tikrai vertos dėmesio.