Lietuvos neaplenkė pasaulyje plintanti nauja mažmeninio investavimo mada – egzotiniai ETF (exchange traded funds). Matyt nusivylę akcijomis, mūsų investuotojai ir spekuliantai panūdo atsilošti brangiųjų metalų, žaliavų rinkose, o didesni lošėjai – ir naudodami dvigubą ar net trigubą svertą JAV akcijų indeksams. Bėda ta, kad šie instrumentai slepia savyje keletą specifinių rizikų, kurios nėra tokios jau akivaizdžios nepatyrusiai akiai.
Štai tūlas pilietis metų pradžioje investavęs į USO (naftos ETF) ir su džiaugsmu stebėjęs kaip naftos kaina padvigubėjo, su nusivylimu pastebi, kad jo investicija paaugo vos 28%. Apgavystė? Jo kolega, prisipirkęs FAZ, mintyse skaičiuoja, kad turėtų būt uždirbęs apie 13%. Įsivaizduokite jo šoką, kai pamato, kad jo FAZ per šį laikotarpį nukritęs… 85%!
Bijau, kad mūsų hipotetiniai investuotojai praleido keletą esminių momentų:
- Dauguma žaliavų ETF investuoja ne į fizines žaliavas, o į išvestines finansines priemones – pvz., naftos ateities sandorius, kurie turi galiojimo terminą. Siekdamas likti investavęs, ETF besibaigiant kontraktui turi juos parduoti ir pirkti sekančio termino kontraktus. Būtent contango atveju (kai tolimesnio termino kaina didesnė už artimesnių), ETF praranda pinigus.
- Svertą turintys ETF atkartoja indekso vienos dienos pokytį, padaugintą iš daugiklio (2x arba 3x). Deja, laikui bėgant šių pokyčių suminis efektas duoda labai skirtingus rezultatus. Indeksui 4 dienas iš eilės krentant po 1%, o penktą dieną grįžus į pradinę vertę, trigubo sverto ETF rodys -0,6%. Elementari matematika.
- Su nelikvidžiomis rinkomis susieti ETF tikėtina anksčiau ar vėliau susidurs su problemomis, ir tai gali pasireikšti neprognozuojamais nukrypimais nuo sekamo indekso.
Turbūt belieka priminti seną lotynišką frazę: caveat emptor – pirkėjau, būk atsargus.