Praėjusią savaitę teko lankytis investuotojų konferencijoje Kijeve. Kadangi agroverslo tema tapusi gana populiari investuotojų tarpe, vieną dieną paskyriau susitikimams su šio verslo atstovais. Ukraina istoriškai garsėja kaip stipri žemės ūkio šalis – daugiausia dėl išskirtinai derlingos žemės. Vis dėlto, tai pasirodė ne taip jau lengva. Susidūriau su skirtingais verslo modeliais:
- “Žemės bankas”. Ukrainoje galioja draudimas žemės ūkio paskirties žemės pirkimui-pardavimui, kuris turėtų būti panaikintas. Šio modelio šalininkai sudaro nuomos sutartis su smulkiais savininkais, tikėdamiesi po draudimo panaikinimo pigiai tas žemes nupirkti. Pagrindinė rizika – kad panaikinus moratoriumą kainos nepavyks nupirkti taip pigiai, kaip tikimasi.
- Vertikaliai integruotas modelis. Bendrovės, kurios jau verčiasi tam tikrų produktų gamyba (cukraus, aliejaus, pieno), matydamos kylančias žaliavų kainas, bando patys apsirūpinti savo išauginta žaliava. Rizika – specializacija viename produkte.
- “Gryni” augintojai arba perdirbėjai. Visi patvirtino, kad bent jau šiuo metu augintojų maržos yra “riebesnės” nei perdirbėjų.
Man priimtinesnis atrodė žemės ūkio kaip verslo, o ne spekuliacijos žemės kaina modelis. Todėl būčiau linkęs tokias kompanijas vertinti pagal jų verslo sukuriamą realų pinigų srautą, o ne turimos žemės kiekį.
Ir pabaigai – pats agroverslo temos eskalavimas po truputį pradeda kelti nerimą: ar tik ne taps tai nauja mada, kuri suformuos naują burbulą?
Russia could raise its grain production fourfold by better crop management and returning fallow land to cultivation, Richard Ferguson, an analyst at Nomura Holdings, wrote in the Financial Times. The country has 40 million hectares of land lying fallow. Better management could increase Russia’s production of cereal crops to 300 million tons a year, compared with 75 million tons now.