Naujausia tema ekonomistų, politikų ir šiaip filosofų diskusijose – pasaulinio kapitalizmo kaip socialinės doktrinos galas. Nekrologus kapitalizmui rašo jau visa eilė gerbiamų žmonių ir leidinių – nuo Bill Gross iki Nassim Taleb. Pagrindinė gija – pastaroji krizė apnuogino kapitalizmo nestabilumą ir reikalauja, kad valstybė labiau reguliuotų ekonominius procesus.
Esu linkęs sutikti su pirmąja teiginio dalimi – panašu, kad valstybė bent jau artimiausioje ateityje bus linkusi daug labiau kištis į rinkos procesus. Vis dėlto, pasiskolinant lakią Marko Twaino frazę, gandai apie kapitalizmo mirtį yra gerokai perdėti. Man sunku patikėti, kad krizė, kokia gili ji bebūtų, gali pakeisti žmonių prigimtį – siekį “gyventi geriau”, būti pranašesniais už kitus. Ši krizė nėra nei pirma, nei paskutinė. Kaip pasaulis nesugriuvo po Didžiosios Depresijos, taip nesugrius ir dabar. O žmonės visada ras naujų būdų kaip išlaisvinti savo kūrybinį potencialą. Nes “Greed is Good…”